Zuikių mokykla
Šimtas zuikių susirinko, net žalia girelė linko.
Pakalbeję, pasitarę, jie mokyklą atidarė.
Ir zuikienė nuo Vyžūnų, leido mokslan savo sūnų.
Zuikė triūsė, maudė, prausė ilgaūsį ilgaausį.
Siuvo kelnes ir liemenę, o liemenėje kišenę.
Kepuraitę jam uždėjo ir mokyklon palydėjo..
Jis - kuprinę ant pečių ir nurūko takučiu.
Bėga zuikis, žydi gėlės, čiulba ulba volungėlės.
Argi oras ne puikus? Bėgtum lėktum į laukus!
Neviliokit, nevalia! Ir nukūrė pievele.
Pabėgėjęs atsidūsta. Mato didelį kopūstą.
Oi, broleli ilgaūsi, kaip gi tu nevalgęs būsi?
Zuikis lapą nusilaužė, nusilaužė ir sugraužė.
Prisivalgęs zuikis sėdi... Gera būtų pailsėti...
Ir zuikutis mikliai dumia pamiegoti į pakrūmę.
Šildė, kaitino saulutė, o pavėsy zuikis pūtė.
Zuikis Puikis tol miegojo, kol Sargiukas nesulojo.
Zuikis - strykt, akis pramerkė ir pamatė piktą Sargį.
Zuikis spruko nuo Sargiuko ir kaip rūko, taip nurūko.
Pabėgėjęs dar truputį, mato, atslenka laputė.
- Sveikas, Zuiki, kur bėgioji? Gal pašoksim klumpakojį?
- Neturiu aš laiko, sese, nes einu i pirmą klasę.
- Valandėlę patrepsėsi ir į klasę dar suspėsi!
- Lape snape, nevilioki! Ar tu moki zuikių šokį?
- Šen, zuikuti, mes pašoksim, patrepsėsim ir išmoksim!
- Tebūnie, kaip tu sakai! Gal pžaisim neilgai?..
Pasikvietę senį ežį, griežt armonika paprašė.
Juodas varnas dūdą pūtė, smuiką čirpino lakštutė.
Pilkas vilkas būgną mušė - net giružė ošė, ūžė.
Zuikis šoko, ūsą raitė. Šoko trypė laputaitė.
Šoko, trypė - op op op! Mato - saulė vakarop!
Dūmė zuikis iš lankos, neišmokęs pamokos.
Kitą rytą jis pirmasis jau sukiojosi prie klasės.
Pamokas išmokę puikiai susirinko klasėj zuikiai.
Sėdi klasėje po du, rašo zuikiai be klaidų.
Susigūžęs zuikis sėdi: gal nekvies atsakinėti?..
Jis kamputy susiriečia. Mokytojas jį pakviečia:
Paskaityki, ilgaausi, apie žvirblį ir kaliausę!
Zuikis Puikis net iškaito, kad knygelės nepaskaito...
Visą dieną vakar šoko ir skaityti neišmoko.
- Zuiki Puiki skeltanosi, pasimokyk - tai žinosi!
Mokytojas raito, suka Zuikiui Puikiui dvejetuką.
Zuikis žiūri į dienyną ir galvelę panarina.
Sėda jis į savo vietą, ašaėlė ūsais rieda.
Daug zuikučių, daug mažų, juokias: "Zuiki, negražu!"
Zuikis Puikis bus kitoks - nesimokęs jis nešoks.
Bus patenkintas tėtukas Zuikio Puikio dešimtukais.
Zuikių klasėj aš lankiausi ir mačiau ten ilgaausį.
Zuikis mokosi gerai. Pasakyk, kaip tu darai?
(E. Mieželaitis)
