Kaip visada keliu į paviršių užsigulėjusį ir dar niekam nerodytą savo skrebuką. Tai buvo pirmoji dukrytės kelionė traukiniu. Tiesiog besėdint kaime sugalvojau mergaitei pramogą. Kam važiuoti į Kauną mašina jeigu galime pakeliauti su traukiniu. Tai buvo nuostabu. Tas vaizdas kaip atvažiuoja traukinys į stotį, Statūs laipteliai norint užlipti į vagoną ir žinoma erdvė. Juk mašinoje tu tik atsisėdi patogiai ir važiuoji, o čia galima ir palakstyti. Bėgi prie vieno lango žvilgtelėti prie kito o kaip smagu važiuoti per Kauno tiltą mmmmmm tikra įspūdžių lavina. O dar tas konduktorius. Nepamiršiu kai jis įteikė Kamilei bilietuką ,,nuliuką". Laikė jį ir nenorėjo paleisti. Juk jį davė Jai.
